- spirgas
- spìrgas sm. (3) Š, spirgaĩ pl. (3)
1. ppr. pl. R, MŽ, Sut, KBII54, N, K, LsB163, M, Rtr, Ser, DŽ, Jd, Plšk, Št, Dg, Vdn, Lt iš spirgintų lašinių likęs gabaliukas, spirginys, čirškalas: Į košę paspirgyk spirgų̃ Jrb. Čirškina jijė spìrgus J. O man spirgų ant košės ar neduos motė? J. Spìrgo nebėrai viralu ažtrint KlbIX52(Skp). Ta Elzė vis spìrgus graibo nū bliūdo Rmč. Juk negali maitintis vien riebumynais; ir dailių riekelių reik, kad spirgini spìrgus K.Donel. Iškepti spirgai plaukia taukuose I.Simon. Laumė, veik atėjusi, pradėjo tuos spìrgus valgyt Sch200. Pry kisieliaus i smulkių spirgiùkų yra, kas noria užsidėti Žgč. Virė košę su spirgais, dar ir taukų reikia Kos89. ^ Su spirgaĩs košės nepagadysi Jrb. Spirgaĩ košės negadina Kt. Kvepia katei spirgas S.Čiurl. Nei karaliui iš debesų nekrinta į košę spirgai LTR(Vdk). Bagotam ir velnias in košę spirgais šika LTR(Lbv). Mažas spirgelis žmonis iš kelio veda (uoga) LTR(Vdk).
2. žr. spirginys 2: Davė gabaluką duonos, spirgẽlį Kls.
3. pl. žr. spirginys 3: Spìrgus sutrupina, juos iškepa ir supila viralan Arm.
4. sing. NdŽ žr. 1 spirga 2: Vėjas apstojo, spìrgas ar nekilsta tik?! Rm. Spìrgas ausis spirgina Ėr.
5. scom. NdŽ žr. spirgėlė 2.
◊ spirgų̃ gáuti būti išbartam, sumuštam: Tos bobos gãvo spirgų̃ už tą blerbalą Plv.sudiẽ, Rùtkau, su spirgaĩs! Jrb sakoma ko netekus.
Dictionary of the Lithuanian Language.